vidurys

vidurỹs sm. (3^b) KBII74, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. SD¹134, SD280,351, R258, MŽ344, P, S.Dauk, Sut, N, RtŽ, M, L, LL122, ŠT135 lygiai arba maždaug lygiai iš visų ar iš dviejų pusių nutolusi vieta; daikto, kūno ar vietos centras arba beveik centras: [Ežero] vidurỹs da buvo neažušalęs BM45(An). Pagal tvorą karvė galia ėst, o kam tu keli į vìdurį daržo? Jrb. Zosė po vidurį vaikščio[ja], o karvės pašaliais ėda KlvrŽ. Viduriñ [pelkių] akis čia tokia, tai tę neužeinama nigdi, nigdi neužanka Srj. Akliukas vadinas [ežeras], akis vidurė̃[je], neprieisi pri tos akies Šauk. Ka ilgas namas, par vìdurį vieną akmenį [deda] LKT258(Ps). Tas [Kryžių] kalnas par vìdurį įlinkęs kaip gelda Mšk. Per vìdurį [pievos] eit upė Zt. Tai te toks kaip ir upelis ėjo vìduriu lauko Slm. Būdavo, [Žydbalėje] ravas par vìdurį, tai, būdavo, vienais metais vieną pusę palieka, nepjauna, negano, laiko mėšlavežčiai arkliam paėst par pietus Slm. Tai iš abiejų pusių pušynas, o per vìdurį kelias eidavo Vlkv. Tiej arkliai subėgo in krūvą, tuos abudu kumelukus in vìdurį [nuo vilkų] Sn. Pririšk arklį par toros vìdurį Varn. Tus rugius išneša nu teip pėdas pri pėdo, deda varpas į vìdurį, nu i sugrenda par visą jaujį tokį klojimą Vvr. Vieną kartą i sutikau dar ant vìduriu lipto Sd. Gyvena į vìdurį miesto, gerai gyvena, vyras geras Klp. Parveši [linus], sukrausi į eilas, taip jau, i vidurė̃[je] ožys padėtas Lkž. Senovės klojimūs vidurė̃[je] būdavo duba LKT 108(Tt). Molinį bliūdą prikraus košės, vidurė̃[je] padirbs duobę, įpils mirkalo, su mediniais šaukštais apsisėsma į rinkį stalo i valgysma Kl. Du darželius turėjėv, vieną teip sodno vidurė̃[je], kitą pri trobos Žlb. Sparnus suglaudžia paukštis triukšmingo miesto vidury J.Gruš. Ta motriška i sako: a padoru mun dainiuoti miesto vidurė̃[je]? Bdr. Miško vidurė̃[je] tokie kęsynai baisiausi Skd. Tada visi ūkininkai sėjo miežius į vìdurį lauko, o aplinkuo avižas apsėjo Žd. Ko lakstai po vìdurį daržo?! Mžš. Nu jug daba tus žmonis iš tų tarpų vėl ardyk, imk lauk, vežk į vìdurį laukų Trk. Tik aš pasijutau, kad klūpau an vìduriu kelio rankas išskėtusi Grš. Vìduriu ledo do važiuoja ragutėm Klt. Mat vidurỹ gi miesto [paminklas] pastatytas da [Strazdeliui] Rk. Prie klėties akmuo didžiulis toksai, lygus, gražus, o vidurỹ tokia duobė padaryta Pin. Ka kitų griekų neturėčio, dėl to grieko į patį vìdurį dangaus nueičio End. Saulė, pasikėlus beveik iki viduriu dangaus, pradėjo jau kaitrinti, nors da nedegino Vrp1889,35. Aš iš pačių Žaidelių, iš vìdurio ūlyčios Plvn. Ant pat vìdurio kelio pastatė kryžių – tikiantieji nevažiuos Sk. Mes ant vìdurio sėdim (gyvenam pusiaukelėje) Dv. Žmogus [stovi] vidurỹ, o tu arklį teip varai i varai į ratą Gsč. Ben trys mergos vidurỹ, o du vyrai sustoję galuj [sūpuoklių] Č. An tos padlagės išsistato ratelius, viduriñ pečius pastatytas būna Vs. Trys puodai stovia [krosnyje], vienas vidurỹ, kiti šonuos On. Norėjau suvest vìdurį marškos (sutaikyti raštą) ir susiūt Aln. Tai anys (žuvys) bėga [ežero] viduriñ iš krašto Pb. Per vìdurį ežero buvo sala Dv. Akmenai [naminių girnų] buvo du dideli dideli, viduriñ buvo tokios skylės Rud. Sužėlė visi rugių [lauko] viduriaĩ – per septynias savaites lijo Dbč. Būt galėję eit ant vìdurio lauko, a būt tiek turėję? Jrb. I pakrašty yra, i vidurỹ [Nemuno] yra tų sūkurių PnmŽ. Liepė neit vìduriu bažnyčios, eit šonu Sn. O čia vidurė̃[je] bažnyčios čia sėdėjėm ant klaupkos, aš nieko negirdėjau Kl. Kurmelis kiūtojo susirangęs ratų viduryje Žem. Iš pasielgimo galima buvo matyti, jog bajoras gėdisi šnekėti lietuviškai ir niekina tą, kas taip šneka. Ir tai pačiame Lietuvos viduryje! A1884,368. Katekizmo autorius nežinomas, iš kalbos reikia spręsti, kad jis buvo vidurio lietuvis, kilęs kur nuo Kėdainių J.Balč. (Princas) jojo vidurio keliu (kelio viduriu) J.Jabl. Visa tai apmąstę, apgalvoję, turime sutikti, kad Vilnius daugiau už Kauną turi pamato palikti lietuvių viduriu A.Sm. Žemės vidurys visados vienokiame atstokume nuo saulės, tai yra ne prisiartina prie jos, ne atsitolina, dėl to tai ten diena lygi su nakčia A1884,255. Iš kraštelių žali maurai, viduryje rūdynėlis, – negėrė žirgelis JV487. Iš kraštų raštai ir prieraštėliai, per vidurį žodeliai LTR. Aplinkuo beržai, an kampų kleveliai, vidurỹ obuolėliai LB131(Grl). Ei, kaip tai gražus broliukų sodelis, ei, iš kraštelio vis vyšnytelės, ei, vidurely žydi obelelė (d.) Kos251. Nupūtė vainikėlį į jūrių vidurė̃lį JD841. Puolė mano vainikelis kiemo vidurelė[je] RD178. Ponai sėdi peklon, dar ir katilėlin, o mes prasčiokėliai dangaus vidurė̃lin DrskD228. Sėdi ponas pekloj, ir da katiliuky, o prasčiokelis dangaus viduriùky Sug. Aplink [skaros] kraštelius margi rašteliai, per vidurį žodeliai ir gailios ašarėlės LLDII248(Auk). Šitai, jo (ožio) kraujai neiškako ing šventybės (šventyklos) vidurį BB3Moz10,18. Kai jau vėlu buvo, tai ponas Jėzusas pavargęs atsigulė su abiem apaštolais trise į vieną lovą: apaštolai nuo kraštų, o ponas Jėzusas vidurỹ MitII258(Šd). O merga Dievui meilingiausioji ir ant visų moteriškųjų pagirtoji, tavęsp kaip viduriop žemės, kaip skryniop Dievo… visi o visi tikia DP602. Ir įejo paskui jų visi arkliai faraono, vežimai jo ir raitinykai jo vidurin marių Ch2Moz14,23. | prk.: Kur ėjom, kur nėjom, aš nebuvau nei pirmutinė, nei paskutinė, aš – vidurỹ Skr. Sako, bėda pradėti, bėda pabengti, kas nekaita tame vidurė̃[je] Skd. Ne po šium, ne po tum – būk par vìdurį, neišsidrėbk (nepulk pirmas) Krš. Gyvenam par vìdurį – nei par daug gerai, nei blogai Užp. Ritamos teip par vìdurį, be skolų gyvenam Krš. Ogi laikaus per vìdurį Vlkv. Ne kaži kokia šokėja buvau, tei sau, per vìdurį [p]Pžrl. Gyvenu vidurỹs an pusės Pl. Tiesa ir klaida yra tiesioginės priešybės, ir tarp jų nėra vidurio: arba tai yra tiesa, arba ne LEXII13. Išdidžiam ir nesugyvenamam Sviftui sunku buvo priprasti prie padėjimo, buvusio kažkokiu viduriu tarp sekretoriaus ir tarno J.Balč. Trečias, vidurio kelias rš. ^ Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi, ir vark par tą vìdurį Vkš. Kas moka raštą, tas ima nuo krašto – nesirenka iš vidurio Gdž. Kur žemės vidurys? (kur pats stovi) LTR. Devyni broliai, visi vidury, nei vieno nuo krašto (rato stipinai) LTR. Du žiedai vidury sukibę (žirklės) LTR. Dvi žvakeli, viduryj kalnelis (akys ir nosis) Jrg. Keturios pušys liemenim mušas, vidury sakalėlis čiulba (lopšys ir kūdikis) LMD(Mrj). Graži panelė raudona juostele susijuosusi, išeina į vidurį, pasisukinė[ja] pasisukinė[ja] ir vėl į kampą (šluota) LTR(Užv). Vieną kinką atmeta, kitą, o į vìdurį kiša plaukuotą (kinko arklį) Sk. Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, per vidurį kirmija (durys) Vs. Dvi galvos, keturios kojos, par vìdurį kilnojas (linus mina) Jrb. Keturi kampai, Dievo darbai, vidurỹ kankalas (šulinys) Sch65. Aplink taukai, vidury plaukai (žvakė) LTR(Kp). Aplinkuo taukai, o vidurė[je] plaukai (žvakė) LTR(Užv). Čia mano, čia tavo, vidury – abiejų (ežia) LTR. ║ Pb, Mrc centrinė daikto, kūno dalis: Lizdo galuose palikti joms (bitėms) daugiau medaus, viduryje mažėliau J.Jabl. Jei liežuvio vìdurį pakelsim į gomurio vidurį, tai, visai suglaudę, gausime staigųjį priebalsį č J.Balč. Šeimynai par tris vieną silkę: piemeniui – uodega, vaikesui (zėnui Sk) – galva, o mergaitei – vidurỹs Kri. Už vìdurio paima vėžį Pb. I tokią lazdelę nešiaus, pasiėmusi teip par vìdurį Sd. Žiemą jeigu tupa varna ant vìdurio eglikės, būs šaltà Krž. Ratelis [šokėjų] su vìduriu – vieni tuokart, kiti kituokart vidurỹ Pl. Mergą, su kurium šoka, paleidžia viduriñ ir ema kitą Arm. Ant vìdurio žando užtepei, o reikėjo ant krašto Jrb. Šiaudam nešt būdavo tokios – lankai apvalūs du sudurti, pripinta virvelių vidurỹs, vadindavo rezginės Skp. Kai žagarus kapoji, gerus dėk iš kraštų, o viduriñ dėk šėgžmą Str. Kad karštas, kad karštas vidurỹs – tam šienu, kaip ugnia dega Svn. Bamblė̃s[na] apvynius kišdavom: siaura apačia, tada pūstas vidurỹs Kp. [Skarelės] pakraščiai melsvi, o vidurỹs – raudonas Klt. Išgriaužia vobuolai, dykas vidurỹs jurgino [žiedo] PnmR. Medetka žydi geltonai, juodi jų viduriaĩ Brb. Žiedai dideli, pilni, baltutėliai baltutėliai, o viduriukai rausvučiai V.Bub. Viduriu iškriupusiu buvo terlyčios aguonoms, kanapiams malti Lnk. Visas vidurys šitos kvietkos (saulėgrąžos) dugno… daugumu ilgokų sėklų lyg dengte apdengtas Kel1856,63. Koks gražumas tos mergelės, kai radastos vidurỹs (d.) Jnk. Ak tai graži mergužytė, kaip kvietkelės vidurys! N98. Kaip gražus jos veidelis, kai bijūno vidurỹs LB45. Karklelis ant rudenį žydi visokių, raudonų ir raudoni su baltu vidurėliù, ir baltų yr, balti – tai ružavas vidurė̃lis Kp. Ir per vidurùžį paėmęs strampo galutytėlį spaudė Jrk103. ^ Iš krašto – iš Dievo rašto, pasieny – katės piene, vidurỹ – kiaulės stimbury (juokaujama, trims gulant į vieną lovą) Mžš. Aš guliu viduryj – Dievo obelyj, o jis krašte – Dievo rašte Vlk. ║ Lž, Snt [i]intensyvių veiksmų (ppr. kovos) vieta, centras: Mes an to vìdurio buvom: vienoj pusėj buvo vokiečiai, kitoj pusėj rusai RdN. Guli guli kareivėlis vidury karelio, stovi stovi juodbėrėlis galu jo galvelės LTR(Rk). | prk.: Eidamas penkiasdešimt aštuntus metus jis vėl pateko į politinės kovos vidurį J.Balč. 2. DrskŽ, Rtn, Nč žmogaus liemens vidurinė dalis, pusiaujas, juosmuo, strėnos: Kap ateima naktis, vidurỹs sopa Lz. Vidurỹs insopo Azr. Senysta, vìdurį, visur sopa Drsk. Pasilenkęs dirbau, tai net vìdurį skauda Klvr. Aš neišturiu, viduriñ tep sopa! Šlčn. Pagadinau sau vìdurį, kap an dviračio važinėjau Vlk. Užeina sunki ligelė, vìdurio nepakeliu Mrk. Padirbau – vìdurį sopa, visą sopa, niekai Žln. Rugius, būlo, piauni, vìdurį sopa Rtn. I rankas, i vìdurį sopa Rud. Kai skauda vìdurį, reikia dirgelėm plakt Vrn. Einu, kap peiliais vìdurį piausto Drsk. ║ Kltn nugaros (ppr. gyvulio) vidurinė dalis: Daugiausia peša šerių iš vìdurio kiaulio Alks. 3. SD401, Sut, N, LsB437, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Gršl, Žln, Sn pastato, patalpos, statinio vidinė pusė, vidus: Viduryj ir iš lauko R215, MŽ287. Visas stubos vidurỹs an pelenų nuėjo (sudegė) Graž. Į vìdurį [namo] net supuolė [bitės], pasiutęs piktumėlis! Pšš. Stogas yra, vìdurį sutvarkius gyvent galima Rm. Tie akmenys išsikišę: vienas ant vìdurį, kitas ant orą LKT258(Ps). Stogo kad nebūt, aš viduriñ inšoktau Pun. Atvažinėjo pirkėjai, norėjo pažiūrėt viduriñ, tai reikė atrakyt Pv. Einam viduriñ, čia šalta Vlk. Ineina viduriñ, randa vyrą su pačia Kb. Inej[o] anas viduriñ ir gavo liekorstvos (ps.) Lz. Kunigas jau ir langą atdarė iš vìdurio, liš ažeit, patęst LKKXXIX184(Lz). Nuėjo in klėtį, prasiplėšė stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257 (Brt). ^ Pati pakajuj vidury, o kasos int oro (morka) Arm. Ožys vidury, o ragai lauke (kardas) PrLXVII15. 4. S.Dauk daikto vidinė dalis, vidinis turinys: Tos šeivos teip kaip sprindžio ilgumo buvo, i buvo kiauru vìduriu Kl. Akvilė nupjovė buroko galą, išskaptavo vidurį, į dugną įsmeigė išlūžusį skieto dantį ir taip pasidarė lajinę lemputę J.Avyž. Karvei ragu užgavus akį, gali trūkti odena ir iškristi akies viduriai EncV771. Duona kepta ne pečiuj – viena pluta, o vidurỹ kiukis Jrb. Tokį kakorą pakepa, bulbas išverda, paskui sutrina, viduriñ prideda spirgų – tai kakoras Žsl. Kai įraugi [agurkus], į trečią dieną pakvimpa krapais, viršus sūrus, o vidurỹs saldus Skr. Tašydavom [kelminio avilio] tą vìdurį visą, palikdavom tiek storumo par tris pirštus Krž. Vìdurį [rąsto] išims, plautą tokį uždės, i kaladinis aulys Žlb. Čia per vìdurį vėl, vìdurį kiaurą palieka, čia vėl perduria, čia va pučia, o čia va pirštais groja [švilpyne] Sug. Iš storo rąsto išskaptuoja vìdurį, i daugiau jos (bitės) ten vargsta Šln. Iš kiaušinio išpūsdavom vìdurius, iš kiaušinio kevalo paukščiuką padarydavom prieš Velykas Bsg. Da jauni riešutai, da branduolio nėr viduriuõs LKT251(Šd). [Paršiuko] viduriñ inkemša ir pečiun kepa Kč. Kap pjauna meitėlį, lienka vidurỹj kraujo, tai išsema Vlk. Vienas [skilandžio] šonas raudonas, gražus, o vidurỹs išbalęs Kvr. Dar jau vidurỹ bulbė neiššutus, o jau pasleidus (miltinga) Jz. Šįmet jau tokios bulbės: kai nulupi, tai lubenų daugiau kai vidurių̃ Vdk. O duona duona – bulba vidurỹ indėta Dv. Kitas [medis] i buvo įpuvęs, bet ne teip jau tuščiu vìduriu Ms. Gluosnis buvo toks kiauras, išpuvusiu vìduriu Žal. Šįmet bulbės didelės užaugo, ale visos paraugusios – kiaurais viduriaĩs Vkš. [Klevo] vidurỹs jau kiauras, išpuvęs, braška kai kada, baisu, kad negriut Svn. Vidurỹs gošlės (drevės) buvo medum užlėta Mrc. Anys (builiai) išdžiūsta, triūbos tokios, dykas vidurỹs Aln. Avižų ašakas nulupa, o viduriaĩ lienka cieli Arm. Ožkabarzdžiai toki skanūs, viduriñ balti kap mėsukė, toki gardūs Kpč. Nulupu [obuolius], viduriukùs išpjaustau i džiaunu Klt. Pušies auglio vidurùkas trapus KzR. Rodžia ėdesius, sokoru pabarstytus, ižg viršaus saldžius ir geidžiamus, bet viduryjè gailumo ir nuopenų pilnus DP383. | Aš vìdurį jum pasakysiu [pasakos] Šmn. ^ Sveikas kaip krienas su išpuvusiu vìduriu Nm. Sveikas kaip ridikas kiauru viduriu LMD(Jnšk). Lazdynas, lazdyno vidurė[je] eglė, eglės vidurė[je] trys vainą kela dėl mūsų gero (lazdyno lankai, egliniai kubilo šulai, kubile gyvenantis alus) Kos84. Trijų sienų gurbas, vidurỹs baltas (grikis) JT181. Aplink akmenėlis, vidury gardumėlis (riešutas) LTR(Kp). Dėku už vìdurius, kraštus atiduodam (sako išgėrę alų ir grąžindami ąsotį) Krs. ║ Žd, Krtn, Lp įdaras: Virtienių tašlę minkydavom iš kvietienių miltų, o viduriaĩ būdavo iš plaučių, varškės arba pjaustytų lašinėlių Skrb. 5. žmogaus kūno, organizmo vidus; vidaus organai, viduriai: Vilniun nuvežė šitei vieną su vìduriu Str. Vėžys vidurỹ jam buvo, ir mirė Arm. Jo buvo visas vidurỹs sudraskytas [sprogus sviediniui] Ad. Tai jis (lietuvininkas) išsitraukė peilį iš dalmono ir tam vokiečiui perskrodė pilvą ir vìdurį išleido, ir jis sukrito ant žemės ir numirė Mit VI54(Klp). Stovia guzas vidurỹ, bijau raparacijos dirbt PnmR. Kai dusina, tai duoda ką viduriñ [gerti] Upn. Geria viduriñ – nuog pilvo [trauklapius] Rod. Žarną [pas gydytoją] leidė viduriñ ir traukė Lz. Kvarka taip negražiai iš pilvo vìdurio Krš. Turėjau viduryje ligą įsisenėjusią, kuri mane kankino per daugelį metų prš. | prk.: Kas iš to žmogaus, ka velnias į vìdurį įlindęs (suktas, piktas) Krš. 6. DrskŽ laikas, momentas, maždaug lygiai nutolęs nuo pradžios ir galo: Naktyj į žvaigždes dangaus, į mėnesį šaltą, o dienos vidurỹj į saulę lodavo šiltą K.Donel. Įvairi, nemažai savitų vertingų paminklų palikusi Lietuvos renesanso architektūra plito iki XVII a. vidurio rš. In pabeigą, ties vìduriu jau [kolchozai] mokėjo, galima [buvo] kokis rublis uždirbt Brš. Jis tų egzaminų neišlaikė: galėjo išeit iš mokyklos ir nuo vìdurio žiemos Jrb. Nuo vìdurio nakties atvažiavau į tą vietą Žg. Į Plungę nakties vìduriu papuoliau Als. I kūreni, rodos, kitą sykį, nė baido, nė nieko nakties vidurỹ [jaujoje] Mšk. Nakties vidurỹ atsikėliau Šd. Per vìdurį žiemos pradėj[o] lyt Dv. Dabar pats vidurỹs naktų Prn. Braškės iš pradžių pabrangsta, per vìdurį atpinga Antš. Papartis pražydo nakties vidury, našlaitėliai verkė gaideliuose J.Jabl. Parvažiavau vidurėj naktužėj, dar senasis tėtužis negulįs KlvD318. Pagal oficialią statistiką XIX a. vidury Vilniaus gubernijoje lietuviai sudarė truputį daugiau negu pusę visų gyventojų rš. ^ Kas amžiaus vidurė[je] būna mažesnis, kai ką tik gimęs? (šešėlis) LTR(Vdk). 7. tam tikra aplinka, bendruomenė (ppr. uždara), tarpas: Tą vaikelį atnešėt ing vidurį surinkimo švento PK199. Išeis angelai ir atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų DP524. Ir atėjo Jėzus uždarytomis durimis ir stojos viduryjè ir tarė: pakajus jumus DP202. Be jų dūmos niekas karalystėje neveikės ir ižg vidurio jų karalius visados aprinkdavo DP59. O teip visi miesčionys miesto ano numėtys jį akmenimis ik smerti ir atatolys aną piktą iž vidurio savo MP64. | Aš buvau iš paties vìdurio: penki [vaikai] buvo pryš muni, penki po munęs Žlb. A didžiasis brolis buvo, ar iš vìdurio (vidurinysis)? End. Viena jaunesnė buvo, kita vyresnė [sesuo], aš jau per vìdurį Sld. 8. prk. žmogaus dvasios pasaulis, vidus: Jisai (Dievas) norint ižg viršaus verkdamas kaip mažas vaikelis, o viduryje ant širdies džiaugias ižg mūsų ižganymo DP38. Norint kartais kenčia kryžių ir persakiojimą ižg viršaus, bet viduryje džiaugias gera siela DP420. Falšyvieji pranašai… nelaimius žmones vyla ir išvadžioja, ateidami avių rūbe, bet viduryjè būdami vilkais draskančiais DP156. 9. mat. psn. vidurkis: Aritmetikos vidurys, geometrijos vidurys A.Sm. 10. Užp žr. vidurienė: Vìdurio duona neskani, net gerklę drasko Šmn.

◊ áukso vidurỹs DŽ priešingų dalykų sugretinimas, nuosaikumas: Galėjome pasirinkti aukso vidurį, kaip Gediminas J.Avyž. Ma[n] vidurys, áukso vidurỹs, aš vis palaukiu Vlkv.

per vìdurį išeĩti nenukentėti: Kas laikė liežuvį, tas par vìdurį išẽjo Grd.